Vėjas lankstė medžius, o aš paišiau ką matau, klausiau savęs:
Plaukti galima išmokti, o tikėti?
Net marios nuščiuvo ir žemė prabilo:

Jus kviečia Žemaitijos Dailininkų būstinė.

Naktis pasibaigė ir aš supratau, kol dūmojame esą pamiršti, mes ir esame vieniši.

Buvo tikrai gūdu, tačiau Žemaitijos Dailininkų Būstinė plačiai atvėrė duris ir įvyko tikras stebuklas. Suošė žilagalvės Kuršių marios , koplytstulpiai pakeliuose prabilo. Meilė pagimdė ir šį internetinį lapelį.

Iš visos širdies dėkoju Žemaitijos Sąjungos steigėjui bei jos pirmininkui Aleksandrui Ilginiui, kurio paskatintas sutikau maketuoti šį puslapį. Visos sąjungos vardu sveikinu jus visus.
Prisiminkime močiučių lopšines, vėjyje įdiržusius protėvių veidus. Prisiminkime visas negandas įveikusį savo tėvų tikėjimą.
Tai padaryti padės mūsų Galerija. Ši paslaptis trykšta iš šiuo metu čia eksponuojamų Aleksandro Ilginio tapybos drobių, iš Sergejaus Plotvikovo skulptūroje sustingusių nepaklusnių žirgų...

Mieli broliai bei sesės, Mes laukiame jūsų laiškų, atsiliepimų bei pasiūlymų.
Žemė prabyla, kai stiklinius veidrodžius pakeičia draugo akys, kai suvokiame, kad šalia einantis yra ne konkurentas, bet bendražygis, mielas žemietis.

Su pagarba
Tomas Karkalas

GALERIJOS atidarymas 2006 rugsėjo 8 d.

ŽEMAITIJOS DAILININKŲ SĄJUNGA
( TRUMPA IŠTRAUKA IŠ BIOGRAFIJOS)

Klaipėda 2006m.birželio mėn.


Žemaitijos dailininkų sąjunga oficialiai įregistruota 2001 m. gruodžio 14 d. Klaipėdoje. Idėja, suburti Žemaitijoje ir visoje Lietuvoje gyvenančius dailininkus žemaičius ir ne žemaičius, tačiau besidominčius Žemaitijos krašto praeitimi, puoselėjančius šio krašto kultūrą bei tradicijas kuri kilo dar 2001-ųjų liepos 14 d. Žemaičių kultūros draugijos konferencijoje Telšiuose. Tuo pat metu Biržuvėnuose (Varnių raj.) viešėjo Klaipėdos dailės klubo „Guboja“ menininkai, vadovaujami žemaičio dailininko Aleksandro Ilginio. Daugelį metų keliavę po Žemaitiją ir palikę jos atspindį savo darbuose ,klubo menininkai sudarė Žemaitijos dailininkų sąjungos branduolį. Nepraėjus nė metams keturi sąjungos nariai: Aida Gečaitė, Tatjana Simonaitienė, Ingrida Gečienė ir Ramūnas Kraniauskas Klaipėdos dailės parodų rūmuose surengė pirmąją tapybos darbų parodą.
2002 m. liepos 15-29 dienomis Lūksto ežero pakrantėje, „Varnių Piro“ poilsiavietėje įvyko pirmoji Žemaitijos dailininkų sąjungos kūrybinė stovykla. Joje dalyvavo 17 menininkų. Žemaitijos viduryje menininkus šiltai sutiko ir globojo „Varnių Piro“ poilsiavietės vadovas E. Bagdonas. Varnių regioninio parko direktorės Irenos Zimblienės iniciatyva dailininkai aplankė įspūdingas Varnių regioninio parko vietas, grožėjosi Žemaitijos piliakalniais, braidė po pelkes, plaukiojo ežeruose, susipažino su kultūrinėmis įžymybėmis, bendravo su Varnių apylinkių gyventojais. Beveik kas vakarą menininkus aplankydavo ir aktualiais žemaičiams klausimais diskutavo Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius, jos tarybos narys Alfredas Vauras. Stovykloje svečiavosi ir Seimo nariai Egidijus Skarbalius, bei Andrius Kubilius. Per dvi savaites kūrybinėje stovykloje patirtus įspūdžius menininkai įamžino daugiau kaip 40 meno kūrinių: perteikdami, akvarelės,tapybos, grafikos darbuose. Paskutiniąją kūrybinės stovyklos dieną jų parodos papuošė Varnių regioninio parko administracijos bei „Varnių Piro“ poilsiavietės namelių sienas.
Pirmoji bendra visų 23 Žemaitijos dailininkų sąjungos narių kūrybos paroda atidaryta Žemaitijos muziejuje „Alka“ jo 70-mečio proga 2002 m. rugpjūčio 10 d.
Klaipėdos miesto savivaldybės Taryba 2005 m. birželio 30 d. Žemaitijos dailininkų sąjungai perdavė negyvenamas patalpas Žvejų g. 1/Tiltų g. 2. ŽDS įstatuose numatytai veiklai vykdyti. ŽDS nariai jau yra suplanavę kas turėtų vykti jų rezidencijoje. Didžiojoje patalpoje bus įrengti sąjungą šefuojančių Telšių žemaičių muziejaus „Alka“ ir Plungėje esančio Žemaičių dailės muziejaus informaciniai stendai. Čia bus galima susipažinti su šiame regione dirbančių dailininkų darbais. Planuojama įrengti ir virtualiąją galeriją. 2-3 savaitėm savo darbus pristatys tapytojai, grafikai, bus eksponuojama juvelyrika, keramika, mažoji skulptūra. Per metus tai apie 12-15 parodų. Antroji patalpa būtų skirta administracijai. Čia dirbantys žmonės teiktų informaciją apie viso Žemaitijos regiono etnokultūrą, lankytinas vietas.

Čia bus vienas iš Žemaitijos regiono parodų ir informacinis centras, kur besidomintieji Žemaitijos ir Klaipėdos krašto etnokultūra gaus juos dominčios informacijos. Žemaitijos dailininkų sąjungos pagrindinis tikslas-pristatyti dailininkų kūrybą ir Žemaitijos etninės kultūros gyvąsias tradicijas


Žemaitijos dailininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Ilginis

Įėjimas į Galeriją
Klaipėda Žvejų 1/2

Dienraštis "Vakarų Ekspresas" praneša
Žemaitijos dailininkai atidaro galeriją
2006 m. Rugsėjo 12 d.

Šiandien 17.30 val. Klaipėdoje, Žvejų g. 2/1, atidaroma Žemaitijos dailininkų sąjungos parodų galerija. Pirmojoje jos ekspozicijoje bus galima išvysti Aleksandro Ilginio tapybą, Raimundo Urbono keramiką, Nijolės Steckienės odos gobelenus, Vytauto Karčiausko ir Sergejaus Plotnikovo mažosios metalo plastikos kūrinius.
Veiks etnostudija
Galerijoje bus galima susipažinti su Žemaitijos regione dirbančių menininkų darbais. Per metus numatoma surengti apie 15 tapybos, juvelyrikos, mažosios skulptūros, grafikos, keramikos parodų. Netrukus Žemaitijos dailininkų sąjungos būstinėje ketinama atidaryti ir Etnokultūros studiją, kurioje stūksos keramikos žiedimo staklės ir bus tona molio.
"Ir bet kuris žmogelis iš gatvės galės pamėgint pirmąkart gyvenime išžiesti kokį molio "balvoną" ar pripuolęs prie molberto pasijusti impresionistu", - galerijos idėjomis dalinosi Žemaitijos dailininkų sąjungos (ŽDS) pirmininkas, tapytojas Aleksandras Ilginis.
"Žemaitijos dailininkų sąjunga yra vienas iš 36 visoje šalyje veikiančių Žemaičių kultūros draugijos skyrių. Sąjungos nariu gali tapti profesionalus kūrėjas ar tautodailininkas, bet kokios tautybės ar religinių pažiūrų žmogus, besidomintis Žemaitijos krašto praeitimi, puoselėjantis jo kultūrą ir tradicijas", - teigė pirmininkas.
"Skirkim žemaitiškus blynus nuo žemaičių. Mes niekuo nesiskiriame, esam įleidę šaknis šitame krašte, turime savo trobą ir norime, kad mūsų vaikai neužmirštų papročių ir, svarbiausia, - nebijotų kalbėti gryna protėvių kalba. Tiesa, dailininkai - ne literatai, ne tie žmonės, kurie atgaivintų tą kalbą. Dailės kalba - universali, mes vaizdais galime parodyti, kaip veikia tos Žemaitijos "aukštumos", - sakė A. Ilginis, pats papuošęs ŽDS būstinę paveikslu "Vėjas laukuose".
"Stengiuosi išsaugoti žemaičių dailės tradicijas, tą manierą, kuria buvo dažomos dar archaiškos skrynios. Dailėtyrininkai tokį žemaitišką tapybos stilių ir spalvinį koloritą įvardija itin ekspresyviu žodžiu - "siutas", - kalbėjo autorius.
Smalsūs ir nuoširdūs
Pašnekinus porą būstinėje prie apdailos darbų triūsiančių savanorių, paaiškėjo, kad jie - taip pat būsimos pirmosios ŽDS parodos autoriai.
Tapytojas Kostas Žuolys ką tik grįžo iš Skandinavijos, kur sakė tapęs emocingus gamtos etiudus, tad juokais paklausiau, kuo žemaičiai panašūs į vikingus. Ar mene padeda kovinga kario dvasia?
"Padeda nuoširdumas ir jautrumas. Godumas pažinti. Smalsumas. Autentiška pasaulėjauta. Juk žemaičiai, išdidi padermė, keikėsi dievų vardais!" - sakė pašnekovas.
Skulptorius Sergejus Plotnikovas parodoje eksponuos animalistinius darbus. "Tema man labai artima, ji galbūt viena iš rimčiausių ir seniausių sričių, nes gyvūnus vaizdavo graikai, romėnai. Neužtenka perprasti gyvūnų anatomiją. Įsivaizduokit, piešiant žmogaus portretą, galima "patempt" veidą ar užriest nosį, ausis, o pabandykit raganosiui ar lūšiai nupiešt komišką grimasą ar ne taip pasukti ausį!" - juokavo pašnekovas.
"Barbariška" dvasios jėga
ŽDS galerijos iškabą sukūrė žemaitis dizaineris profesorius Algirdas Jazbutis. "Ne visi žino, jog joje vaizduojama patranka primena gal šlovingą mūšį, kai prie Latvijos sienos 1 500 žemaičių sumušė 15 000 švedų kariuomenę, gal - 1236 m. Saulės mūšį. Arba 1260 m. Durbės mūšį prieš kryžiuočius, po kurių ne tik žymiai išsiplėtė žemaičių valdos, bet ir Lietuva tapo jūros valstybe..." - mąsliai sako A. Ilginis.
ŽDS kronikininko, istoriko Vacio Vaivados paklausėme, kas, jo nuomone, geriausiai nusako žemaičių būdą.
"O kas slypi Pilėnuose, kai dėl laisvės nepagailėta gyvybės, - klausimu atsako pašnekovas. - Jei žiūrėsim į kaimo žmonių gyvenseną, artumą, mes įžvelgsime tokių įdomių dalykų, kokių neišvysi didžiausiuose miestuose, kurie save laiko civilizacijos lopšiu! Ir nebūtina baigti universitetų, kad pamatytum tas neįkainojamas tautos vertybes ir gyvybingumą. Man gražu, kad žemaičiai ketina jomis pasidalyti su kitais".
Ivona ŽIEMYTĖ