Plaukti galima išmokti, o tikėti?
Net marios nuščiuvo ir žemė prabilo:
Naktis pasibaigė ir aš supratau, kol dūmojame esą pamiršti, mes ir esame vieniši.
Buvo tikrai gūdu, tačiau Žemaitijos Dailininkų Būstinė plačiai atvėrė duris ir įvyko tikras stebuklas. Suošė žilagalvės Kuršių marios , koplytstulpiai pakeliuose prabilo. Meilė pagimdė ir šį internetinį lapelį.
Iš visos širdies dėkoju Žemaitijos Sąjungos steigėjui bei jos pirmininkui Aleksandrui Ilginiui, kurio paskatintas sutikau maketuoti šį puslapį. Visos sąjungos vardu sveikinu jus visus.
Prisiminkime močiučių lopšines, vėjyje įdiržusius protėvių veidus. Prisiminkime visas negandas įveikusį savo tėvų tikėjimą.
Tai padaryti padės mūsų Galerija. Ši paslaptis trykšta iš šiuo metu čia eksponuojamų Aleksandro Ilginio tapybos drobių, iš Sergejaus Plotvikovo skulptūroje sustingusių nepaklusnių žirgų...
Mieli broliai bei sesės, Mes laukiame jūsų laiškų, atsiliepimų bei pasiūlymų.
Žemė prabyla, kai stiklinius veidrodžius pakeičia draugo akys, kai suvokiame, kad šalia einantis yra ne konkurentas, bet bendražygis, mielas žemietis.
Su pagarba
Tomas Karkalas
